Studijų aprašymas

Vaidybos studija – Goda PiktytėEglė Mikulionytė

How can a president not be an actor? (Ronald Reagan).

Savo subjektyvios realybės suvokimas: buvimas scenoje ir santykis su savo paties judesiu, kalba, vaizduote, partneriu ir publika. Psichologinis ir fizinis atsipalaidavimas. Asmeninės patirties atskleidimas ir aktualizavimas. Baimės suklysti įveikimas. Dėmesys ir koncentracija. Dialogoas (sukūrimas ir vystymas). Monologas. Dvipusė komunikacija: klausti ir klausyti. Kaip susidūrimas su publika veikia vaidmens interpretaciją, ir įtikinamumą. Individualumas, autentiškumas.

Scenos kalbos studija – Egidijus Stancikas

Ar yra kita kalba, tokia pat tiksli kaip žodžių kalba? Ar yra veiksmų kalba, garsų kalba: kalba, kur žodis – judesio dalis, kur žodis – melas, žodis – parodija, žodis – nesąmonė, žodis – prieštara, žodžių – smūgių, žodžių – riksmų kalba. (Peter Brook).

Kalbos technika. Garso formavimas, intonavimas. Balso valdymas. Artikuliacija. Teksto poveikis: kalbėtojo tikslas, teksto logika, loginiai kirčiai, loginės ir psichologinės pauzės, potekstė, skirtingos perspektyvos. Neverbalinė komunikacija: akių kontaktas, gestai, judesiai, laikysena, pauzės, klausymas. Nuo formalios kalbos iki slengo. Emocijos.

Vokalo studija – Edita Bagdonaitė

Žmogaus balso galimybių bei kvėpavimo pagrindų suvokimas. Ritminės notacijos pažinimas. Muzikavimas, kūryba, improvizacija bei savirealizacija grupėje (solo, duete, tercete ir t.t.). Bendras (visos grupės) vokalo bei ritmo pojūčio lavinimas. Vieningos dainavimo technikos siekimas, neprarandant individualaus balso tembro. Monodinės, polifoninės bei homofoninės muzikos suvokimas, dainavimas. Muzikos bei vokalo raidos istorinė apžvalga, stilių įvairovė. Įrašų klausymas ir analizavimas. Savo balsinių galimybių suvokimas, tembro, diapazono ir garso emisijos įvertinimas. Muzikinio raštingumo lavinimas.

Šokio studija – Marius Pinigis, Gytis Ivanauskas

Tarp žemės ir dangaus grakščiai sklandantys šokėjų kūnai. Kaip galima išmokti pasinaudoti atsispyrimo žemės traukai „stebuklu”? Šokio studijos meistrai padės suvokti kur prasideda judesys, iš kur kyla jo impulsas, kaip judesiai sujungiami į vientisas frazes. Sužinosite, kas yra judėjimo technikos, kvėpavimas, judesio jėga, greitis, artistiškumas, improvizacija bei šokio kompozicija. Šokio studijoje dalyviai susipažins su atlikimo (pasirodymo) elementais.

Kostiumo studija – Jolanta Rimkutė

Meninė kostiumo samprata. Kostiumo kontrukcija, tekstūra, spalvinė gama. Kostiumo dalys, detalės, medžiagos aksesuarai. Personažų kostiumų eskizai (pagrindiniai ir antraeiliai personažai spektaklyje). Istorinių laikotarpių charakteristikos: estetika, idealai, skonio samprata. Kostiumas iš scenografijos perspektyvos. Spektaklio kostiumų koncepcijos ryšys su bendru scenografiniu sprendimu. Kiek kostiumo istorija padeda teatro menui ir kaip gerai reikia ją išmanyti. Skonis. Grožis. Stilius. Individualaus stiliaus ugdymas.

Scenografijos studija – Marta Vosyliūtė

Erdvė – ne tik estetinis reiškinys, bet ir viena svarbiausių paskatų aktoriui ir režisieriui, ji kuriama visų čia pat, scenoje. (George Streller).

Scenografo dialogas su kitais teatro kūrėjais, jo individualumas kolektyviniame spektaklio kūrimo procese. Scenografijos vaidmuo dramos kūrinio interpretacijoje. Atstumas nuo eskizo (sumanymo) iki gyvo spektaklio (nuo idėjos iki jos įkūnyjimo). Daiktai, kuriantys spektaklio atmosferą. Daiktų santykis su personažais, mizanscenomis, šviesomis, garsais ir spalva. Kompozicijos pagrindai ir dėsniai. Scenovaizdžio maketas. Kostiumų eskizai. Mastelis. Proporcija. Koloritas. Faktūra. Apšvietimas. Kinetiškumas.

Improvizacijos studija – Rimantė ValiukaitėArvydas Dapšys

Ilgas pasakojimas apie improvizaciją lyg ir prieštarautų pačiam terminui, nes improvizacija – tai spontaniškumas, akimirka! Improvizuoti – tai akimirksniu persikelti iš fantazijos į tikrovę, kurti ją čia ir dabar, formuoti pasitelkiant vaizduotę, intuiciją ir savo kūrybines galias.

Režisūros studija – Jonas Vaitkus

Tam tikra prasme režisierius visada yra apsišaukėlis, jis rodo kelią tamsoje pats nepažindamas vietovės, tačiau neturi kitos išeities – jis privalo vesti ir tuo pat metu tyrinėti kelią, kuriuo eina. (Peter Brook).

Režisūros studijoje sužinosite apie šiuolaikinio teatro režisūros specifiką. Dramos kūrinių analizė jų stilistika, spektaklio muzika, choreografija, scenografija, šviesos, garso ir video technikos, aktorių vaidybos psichologija, psichotechnikos ypatumai – visa tai valdo režisierius.

Kur aš esu? Kas aš esu? Kaip aš čia atsidūriau? Kas yra šitas dalykas vadinamas pasauliu? Kaip aš atėjau į šį pasaulį? Kodėl manęs neatsiklausė? Ir jeigu jau esu priverstas jame dalyvauti, kur yra režisierius? Aš noriu jį pamatyti. (Soren Kierkegaard).

Dramaturgijos studija – Herkus Kunčius

Gana anksti supratau, kad dramaturgija yra ne tik individo, bet visų pirma visuomenės skaudulių tyrinėjimas, o teatras – operavimas. (Rolandas Rastauskas).

Dramos esmė yra veiksmas, o draminį veiksmą sudaro kova, lemtingas žmogaus gyvenimo momentas, pilniausią meninę savo išraišką įgaunantis tik teatre. Dramoje autorius  neaiškina nei veikėjų jausmų, nei susidariusios situacijos – visa tai savaime paaiškėja iš poelgių, kalbos,veikėjų tarpusavio santykių. Dramaturgas slepiasi už personažų, kurie dramoje gyvena savarankišką gyvenimą, veikia tarsi be autoriaus valios.

Skaitymo performansai man ne mažiau svarbūs nei rašytiniai tekstai. Čia raktinis žodis – paveikumas. Kaip paveikti suvokėją sykiu išliekant santūriam ir mąsliam? Štai užduotis! (Rolandas Rastauskas).

Vaidybos kine studija – Arnolda Noir

Vaidyba teatre yra operacija su skalpeliu, vaidyba kine yra operacija su lazeriu. (Michael Cane)

Vaidyba ekrane arba tiesiog sugebėjimas būti prieš kameras iš vienos didelės pusės yra klausymasis savęs, savo partnerio, aplinkos ir reagavimas į visa tai. Kamera užfiksuoja viską, ką darome, kaip kvėpuojame, todėl labai svarbu stebėti save, savo įpročius, būti atsipalaidavusiam ir tuo pačiu dėmesingam ir, žinoma,  turėti keletą veiksmingų triukų kaip tokią būseną pasiekti vos per kelias sekundes prieš režisieriui pasakant “Veiksmas!”. Darbas su skirtingo dydžio kadrais ypatingai svarbus. Žinoti kokiame kadre esi, vaidini, tai žinoti, kiek ir kokią istorijos dalį efektyviausia perteikti. Vaidyba ekrane reikalauja daug nuolatinio, savarankiško pasiruošimo iš aktoriaus, kol šis pagaliau patenka prieš kamerą į filmavimo aikštelę.